metlia

×metlià (plg. l. metlarz) scom. (4, 2) melagis, apgavikas: Jis baisus metlià: visus apsuka, apgauna ir visiems meluoja PnmA. Aš tau sakiau – neklausyk metliõs Lš. Paisot jūs to mètlios Nmn. Oi tu, mètlia, ką tu čia metliuoji! Alv.